- velkiava
- velkiava sf. žr. velkė 6: Pamatęs lyg arklio nugarą išsikeliant; pabūgęs, kad jam pergalėlį neapverstų, velkiavą paleidęs, kraštop skubinęs BsV377.
Dictionary of the Lithuanian Language.
velkiava
Look at other dictionaries:
velkiuoti — velkiuoti, iuoja, iãvo 1. rš žr. velkėti. 2. DŽ, NdŽ, KŽ žr. velkiauti: Vienam žmogui su pergalėliu velkiuojant (su valtele, meškerę įsikandus), timpterėjus tuoj laukan vilko [velkiavą] BsV377. velkiuoti; atvelkiuo; išvelkiuo; pavelkiuo; užv … Dictionary of the Lithuanian Language
